Na veiwekani kei Isireli

Update: 11:14AM E A dua na veitalanoa katakata sara ena Palimedi ena macawa sa oti, me baleta na vakatutu me dabe e dua na komiti ni Palimedi ka vakayacora na veitalanoa raraba, me kunei eso na i wali; me walia, se cava e bula gogo tiko kina na tabana ni daiteitei, se �agriculture�.

E vu na vakatutu oqo ena kauwai ni to ni veisaqa ena kena sa lala tu e vuqa na qele vivinaka; ena nodra sa tabili tiko vakavuqa na lewenivanua ki na veikoro vakavavalagi, mera la�ki rawata kina na bula; kei na kena tiko sara era na veika e rawata na tabana ni �agriculture� ena vakailavotaki ni noda vanua.

Ena tabana ni veivakailavotaki, e tiko ga ena tini (10 na pasede) ki na tinikarua (12 na pasede), na veika e rawata na �agriculture� ki na GDP (gross domestic product). Na GDP, me vaka eda kila, e soqona vata na veika kece vaka i yau e rawata e dua na matanitu. 

Me vakatauvatani kei na saravanua, e volekata sara tiko na va sagavulu na pasede (40 na pasede) na veika e rawa mai ena tabana oqo ki na GDP. Eda vakabauta ni dodonu me levu talega na veika e rawata na �agriculture�, ia, e dredre tiko meda tuvana e dua na kena I tuvatuva e veiganiti, ka dei.

Eda raica na i tei e tuvani vakamatau taudua oya na dovu; e dina ga ni mai bula gogo voli ena vica na yabaki sa oti. 

E tekivutaki sara mai ena kena teivaki; qaravi ena vica na vula e bula kina; tamusuki; kau me la�ki qaqi; ka yaco sara ena volitaki na suka ena kena veimakete. 

Eda raica ni semasemati vakavinaka na veigacagaca kece ni tei oqo na dovu, ka rawa mai kina na suka eda volitaka e vuravura raraba.

Keimami dau cauraka na i To ni veisaqa me tuvani talega vakavinaka na i voli tale eso ena taudaku ni suka.

E dua na tikina ena vinaka meda vakatulewa kina oya meda vulica na veika era rawa ka kina ena teitei na matanitu o Isireli. Oqo e dua na matanitu e vakasakiti ena veika e rawata mai ena teitei. 

E lewe vuqa vei keda eda kila na kedra i tukutuku me vaka e volai ena i Vola Tabu; oya ena nona yalataka na noda Kalou, me vakasukai ira kece mai ki Isireli o ira na nona tamata, ka vakalougatataki ira mera vutu ni yau.

Era suka mai oqo mai na veiyasai vuravura era a dui se tu kina ka volekata e rua na udolu na yabaki (2000 years), ka tekivutaki tale o Isireli ena yabaki 1948. 

Ena kena i tukutuku; e a vanua dravuisiga o Isireli ( e a kilai tu me o Palesitaina) ka vaka me rusa tu. Ia, sa vakatokari vua na yacana ena i Vola Tabu, me Isireli, ka kunei vua na veisau e vakaitamera ena dua ga na gauna lekaleka. 

Era drokadroka mai na vanua ena kena bulabula, ka vakayacori na tara vale ena veitikotiko, tarai cake na veikoro vakavavalagi cecere eso, kei na veivakatorocaketaki ena gaunisala, ena livaliva, ena wai, ena veiwavu ni waqa, ena veirara ni waqavuka, kei na veigacagaca kece ni bula raraba. 

Esa cecere talega ena vuli kei na vakadidike (education and research); cecere ena veika vakabisinisi; ka cecere ena veika vaka i valu (military). 

Na veika kece oqo e tukuni ena i Vola Tabu me vaka na nona vosa ni yalayala na Kalou; ia, kivei keda na lewe i vuravura eda donuya na gauna oqo, e veivakurabuitaki dina o Isireli.

E tukuni talega ena i Vola Tabu nira na lewe vuqa na veimatanitu era na gadreva na veiwekani vata kei Isireli, mera kila ka rawa talega ni dewa kivei ira na veivakalougatataki esa yaco tiko ena vanua oqo. 

E dina nida dau raica ni coqai sara tiko vakalevu o Isireli ena loma ni matabose levu e vuravura (United Nations), wili talega kina o Viti; ia, o ira talega na veimatanitu era coqai Isireli oqo, e tiko na nodra veisemati kei Isireli ki na veitabana eso era gadreva kina na sautu.

E dua na tabana e uasivi sara kina na veisemati vakamatanitu, oya ena �agriculture�. Era gadreva na veimatanitu mera kila se rawa vakacava me bula drokadroka ka vuavuai na veivanua dravuisiga (desert); vakakina na veivanua lolobo ka dau dewa mai kina na veimate ca me vaka na �malaria�. 

O ira na veimatanitu oqo era wili kina o ira era sega ni vakabauta na Kalou eda qarava, me vakataki Idia kei Bhutan. Ia, sa dina tikoga na vosa ni Vola Tabu, nira na gadreva na veika era raica e Isireli.

Kivei keda e Viti, era lewe vuqa na noda era sa raica mai ka talanoataka na veika veivakurabuitaki kece oqo. 

E vinaka meda kakua ni rogoca walega; meda tuvatuva ka meda vulica ka vakadadamuria na veika era rawata ena �agriculture� na matanitu o Isireli. 

E Viti, e rabailevu sara na veika eda sasaga kina ena �agriculture�, ia, era dau mai kasura ga. O keda ena rawarawa sara na noda semati keda kivei Isireli me vaka nida qarava vata na Kalou Cecere. 

Ena vakatubu i yau kivei keda na kawa iTaukei ena levu ni qele kei nai yau bula e noda. Meda veitalanoataka vakalevu, mera kila na veiliutaki ka vakayacori na veisemati e yaga ena tabana ni �agriculture� kei Isireli.

More Stories