Na qoliqoli kei Peritania

Update: 12:07PM Ni wiliwili sara yani, oqo na nona cau ena veimacawa na lewe ni Palimedi o Viliame Gavoka ena so na i tukutuku meda kila raraba ena vuku ni noda vakaiyautaki na kawa i Taukei,.Ena macawa oqo e vosa tiko o Gavoka ena veitalanoa ni kena taukeni na i qoliqoli.

E DAU lewe vuqa sara era taroga na veika baleta na noda i qoliqoli; ka�u vakabauta ni na vinaka me�u lesuva tale na kena i tekitekivu; kei na veisasaga kece era vakayacora o ira na noda era sa liu ena tikina bibi oqo. E vuqa na veika au vakaraitaka oqo, e ologi tiko ena i tukutuku vaka Palimedi era vakacuruma me lawa vakaturi, na Gone Turaga Bale, Tui Cakau, ka vakatokai me Qoliqoli Bill 2006. E a yaco oqo ena i ka 9 ni Okosita 2006.

Na kawaitaki ni kena taukeni na noda i qoliqoli, e a tekivu sara mai ena gauna e vakayacori kina na veitalanoa kei Sir Hercules Robinson, ni se bera ni soli o Viti ki Peritania. Era taroga na noda Turaga; se ena vakaevei na kedra taukeni na i qoliqoli kei na veikau ena gauna sa yaco kina me koloni o Viti. E a qai sauma o Sir Hercules ka vakadeitaka ni veisolisoli e vakayacori e dodonu me taucoko, ka wili kina na i qoliqoli kei na veikau; ia, mera yalodei ka vakabauta na veiwekani vakaturaga kei na Ranadi o Vikatoria; ka na vakatulewa o koya ena savasava ka rawa ni vakasuka kivei ira na noda Turaga na veika e dodonu ga me nodra.

Era ciqoma na noda Turaga na veivakadeitaki oqo, ka yaco me soli o Viti ki Peritania, ka ologi Viti na lawa vakaPeritania, wili kina na kena taukeni na i qoliqoli mai Vale Levu (Crown). Ena lawa oqo e taqomaki na i qoliqoli me vakayagataka ka bula kina na lewe ni vanua e okati me nona. Ia, e vure cake tiko ga na loma tarotaro me baleta na taukeni ni qoliqoli ka kau cake mai ena Bose Levu Vakaturaga (BLV/GCC) e Waikava, Cakaudrove ena yabaki 1875; e Bau ena yabaki 1879; kei e Mualevu, Vanuabalavu ena yabaki 1880. Era a mani lewa na Turaga me dua na i vola kivei ira na Ranadi o Vikatoria.

Ena bose ka tarava e Nailaga, Ba, ena yabaki 1881 e sa mai wilika kina na nodra i sau ni vola mai vei ira na Ranadi, na kovana o Sir William Desvouex; ka vakaraitaka ni na sega ni takali na noda dodonu ki na noda i qoliqoli, me vaka na lawa vakaitaukei eda kilai tani kina. E kuria na Turaga na Kovana ka kaya, ni na tuvatuvani na veika kece me yaco me taukena na mataqali yadudua na nona i qoliqoli me vaka ga na nona taukena na nona qele. E tubu na reki vakaitamera vei ira na noda Turaga ena i tukutuku rogorogo vinaka oqo.

Ia, e a sega ni mani cakava kina e dua na ka na matanitu vaKoloni me yacova sara na yabaki 1941, oya ena kena buli na lawa ni qoliqoli (Fisheries Ordinance), ka vakadabera na Matabose ni Veitarogi Qoliqoli (Native Fisheries Commission se NFC). E vakaitavitaki na NFC me vakadikeva se o cei e nona na veiqoliqoli yadudua ena noda Vitia, ka vakadeitaka na kedra i yalayala. 

Ena bose ni BLV/GCC e Tubou, Lakeba ena 1978, e a vakaraitaki kina ni sa mai vakacavara na veika e vakaitavitaki kina na NFC, ia, eratou a gadreva me vakamatatataki, se e vakadeitaki na dodonu ni vakayagataki ni i qoliqoli, se ena kena taukeni. E a mani digitaki kina e dua na komiti meratou vakadikeva, ka kunea e dua na kena i wali e veiganiti, kei na tikina bibi eratou kauta cake mai na NFC.

Ena bose ni BLV/GCC e Bau ena 1982, e a veitalanoataki kina na nodratou vakadidike na komiti, ka mani vakayacori kina na vakatutu me vakauqeti na matanitu me veisautaki na lawa me vaka na nodra lewe ni vola na Ranadi Vikatoria ka wasei vei ira na Turaga Bale kei Viti e Nailaga, Ba ena yabaki 1881.

E a vakuri na veitalanoa ka veiliutaki kina na Fijian Affairs Board, ka vakadonui meratou vakacavara na NFC na veitikina me baleta na dodonu vakaitaukei e tiko kivei ira na lewe ni dua na yavusa se vanua; vakadeitaki na i yalayala; ka vakacurumi ena kena i vola tudei me vaka na taukeni ni qele (Register of Titles/Register of Lands).

Mai na gauna koya, eratou sa lewe va oti na matanitu e nodratou gagadre me vakalawataki na vakasukai ni taukeni ni qoliqoli kivei keda na kawa itaukei; oya na SVT ena Epereli 1999; na Labour Coalition ena Okotova 1999; na SDL ena 2003; kei na Multi Party Cabinet ena Julai 2006. Ia, ena veigauna kece e sega ni vakacavari sara me lawa ena kena veiveisau dole na matanitu ena vuku ni veidigidigi, se ena vuaviri.

Na lawa oqo kevaka esa na yaco me lawa kei Viti, ena kena e duatani duadua ena veimatanitu veiwekani vakaPeritania (Commonwealth). O koya oqo era rivarivabi kina eso, vakabibi na veiotela ena noda veibaravi. Ia, ena veitalanoa ka lakovata kei na nodra i tukutuku vaka Palimedi na Turaga Tui Cakau, e a vakadeitaki kina kivei ira na veiotela ni na sega ni vakaleqa na nodra bisinisi. E tiko talega na veivakadeitaki, ni na soli na galala, me vaka na lawa raraba e vuravura mera cici na waqa ena kena veisala e dela ni wai; e wili talega kina oqo ena galala vei ira na lewe ni vanua mera lakova yani noda veibaravi.

Kivei keda na kawa itaukei e i vurevure ni lavo levu sara na noda i qoliqoli, ka dodonu meda veitalanoataka vakayalomatua, ka tuvatuva ka kina. Era wili tiko eke na veibaravi, kei na veimatasawa, kei na cakau, na veitiri, na veiuciwai kei na veiwailalai. Eda na masulaka me dua na kena i wali vinaka, ka vakavotukana na veika e yalataki vei ira na noda Turaga Bale e Nailaga, e Ba, ena yabaki 1881.