Na livaliva kei na i Taukei

E ratou veitalanoa mai qori ni oti e dua na bose ena loma ni Palimedi, o Rosy Akbar na Minisita ni Bula ( mawi), o Viliame Gavoka kei MIkaele Leawere mai na i To ni Veisaqa. Veitaba: JONA KONATACI

EDA a sa veiwasei oti ena noda tikina oqo me baleta na vakaiyautaki ni kawa itaukei ena kena vakavurei na livaliva.

E a basika mai ena loma ni Palimedi eso na veivakasama ena macawa oqo ena kena veitalanoataki na i tukutuku vakayabaki (2015) ni tabana ni livaliva ni noda vanua (FEA). Oqo e i tavi ni Palimedi me vakadikeva na i tuvaki ni veikabani kece e nona na matanitu ena veiyabaki, ka dusia na veitikina eso e nanumi ni na vinaka ki vei ira na veikabani era vakadikevi.

Era dau la’ki vakadikeva mai na i tukutuku vakaoqo na komiti ni Palimedi e digitaka na marama na Speaker, ka qai kau mai ki Palimedi ni sa oti na vakadidike, me vakayacori kina na veitalanoa raraba.

Ena veika baleta na FEA, e soli ki na komiti ni veika vakailavo (Economic Affairs Committee), ka’u lewena tiko vata kei Hon. Prem Singh, Hon. Lorna Eden (chair), Hon. Brij Lal kei Hon. Vijay Nath.

Keimami a lewe vuqa na vosa ena loma ni Palimedi ka rabailevu sara na veitalanoa; ia, e keitou lewe tolu keitou vakabibitaka na noda vakailavotaki na kawa iTaukei ena tabana ni livaliva.

O keitou oqo, o Hon. Kiliraki, Hon. Nawaikula vata kei au.

Ena vosa nei Hon. Kiliraki, e tara kina na veika e dodonu meda raica lesu tale, ka dikeva vou; oya na i tuvatuva me baleti ira na wekada taukei ni qele e Monasavu ka sucu tiko kina na veivakalivalivataki vakaitamera.

E kalougata o Viti ena kena vakadaberi na i tagatagavi ni wai (dam) ena vica vata na udolu na eka e nodra na itaukei ni qele, ka rawa ni vakavurei kina na livaliva.

E mai rogoci ni sega ni veiraurau na veika e saumi tiko kivei ira na wekada, vakatauvatani kei na veika e rawata tiko na lewei Viti mai Monasavu.

E kila vinaka o Hon. Kiliraki na veika era sotava tiko o ira na noda e Monasavu, ka gadreva kina me vakavinakataki na i tuvatuva ka kauti keda ki na veitaba tamata era qai muri mai.

E vosa o Hon. Nawaikula baleti ira na wekada e Vaturu, ka vakaraitaka ni vakayagataki tiko na wai e tagavi e Vaturu me vakavure livaliva, ia, era sega ni bau taura kina e dua na kena i dole. E vakaitamera talega na levu ni qele era solia na wekada e Vaturu ka vakagunuvi ira na lewe ni vanua, vata kei ira kece na veiotela kei na veibisinisi, me tekivu mai Momi ena yasana o Nadroga, ka yaco ki Teidamu ena yasana o Ba.

Au a vakacuruma e dua na ‘petition’ ena yabaki 2015 e Palimedi ena vukudra na wekada taukei ni qele e Vaturu, me dikevi vakavinaka na veika e baleta nodra qele e vakayagataki tiko ena wai ka yaga raraba.

Au a vosa ena veika baleta na FEA ka tara vakabibi na nodra vakaitavitaki na i taukei ni qele ena kena taukeni na veibisinisi era rawa ni vakavurea na livaliva. E tolu tiko na veika e qarava na FEA; oya na kena vakavurei na livaliva (generation); kena veikauyaki (transmission); kei na kena veisoliyaki (distribution). Ena kena vakavurei na livaliva, era namaki tiko mera vakaitavitaki ena tikina oqo o ira ka ra vakatokai mera Independent Power Producers (IPP). Oqo me vakataka na vakavure livaliva e vakayacori tiko e Navutu, Nadroga, ka vakatokai me Nabou Green Energy. Na kabani oqo e taukena e 75% na kabani na GIMCO mai Korea, ka 25%, e soli wale vei Tropic Woods. Au sa dau vakaraitaka vakavica ni sega ni dodonu me nei Tropic Woods na 25%, ka me nodratou na vanua o Nalolo, o ira era solia na qele vakaitamera e lima na udolu na eka (5,000 acres) me teivaki kina na kau ka na vakamai me vakavurea na livaliva. Ena rawata e tini na ‘mega watts’ ka volitaka ki na FEA na Nabou Green Energy.

E vica tale tiko na IPP era tuvatuva ka tiko mera vakavurea na livaliva mera volitaka ki na FEA, wili kina e tolu na ‘hydro’ sucu e Uciwai ena yasana o Namosi. Oqo ena duidui ni na sega ni tagavi na wai (dam) me vaka e Monasavu, ka na tagavi ga e uciwai, ka vakavure livaliva. O koya vata vakaoqo mera vakasea kina o ira na wekada e Namosi, ka taukena eso na tikina na kabani. Oqo ena vakuria na i lavo e lisitaki kina na veitikina e vakayagataki ena vakavure livaliva kei na ‘royalty’ era rawata mai ena livaliva e vakavurei.

Au a vakaraitaka talega ni ra gadreva na wekada e Monasavu kei Nadarivatu mera voli sea ena FEA, ia, e mani sega ni rawa. Ena vinaka me rau yaco me IPP talega o Monasavu kei Nadarivatu; ka ra taukena eso na sea o ira na wekada taukei ni qele. Kevaka ena rawa me yaco oqo, ena sa nona ga na FEA na veikauyaki (transmission) kei na veisoliyaki (distribution); ka nodra na vakavurei (generation) o ira kece na IPP era taukeni sea kina o ira na wekada taukei ni yau bula.

Oqo e vakabauti ni dua na i tuvatuva ena mana, ka na vinaka meda veisolivakasama kina vakabibi me vakayacori.

Na veitalanoa e vakayacori e Palimedi e sega ni vakatututaki me mosoni ka vakadonui; e solia ga veikeimami na veiwasei ena veitikina bibi eso ena rawa ni okata na FEA me yaga ka ciqoma.

Ia, kivei keitou na veiwekani lewe tolu, keitou gadreva me teivaki na veivakasama eso me ganiti keda na kawa itaukei, ka vukea na veivakailavotaki ena tabana levu oqo, na veivakalivalivataki.